PROJEKTŲ RENGIMAS

Namo Projektas – vienbučių, dvibučių ir kotedžų projektavimas. Konstrukciniai, ižineriniai, grafiniai brėžiniai ir leidimų statybai gavimas.

Ką verta pasiruošti prieš projektavimo pradžią

Prieš pradedant namo, interjero ar griovimo projektą svarbu surinkti pradinius duomenis apie objektą. Dažniausiai reikalingi nuosavybės dokumentai, sklypo planas, kadastrinių matavimų byla, turimi pastato brėžiniai ir aiški techninė užduotis.

Namo projektavimui gali prireikti topografinės nuotraukos, geologinių tyrimų bei informacijos apie prisijungimą prie inžinerinių tinklų. Kuo tikslesni duomenys pateikiami pradžioje, tuo mažiau korekcijų prireikia vėlesniuose etapuose. Praktikoje projektavimo terminai dažniausiai ilgėja ne dėl pačių brėžinių, o dėl trūkstamų dokumentų, neapsispręstų sprendinių ar kelių tarpusavyje nesuderintų užsakovo pageidavimų.

Interjero dizaino planas –  Interjero koncepcijos sukūrimas, visų namo erdvių 3D vizualizacijos, baldų, elektros ir santechnikos išdėstymo planas, apdailos darbų (grindų, sienų, lubų), ir medžiagų su spalvomis planas.

Kaip vyksta projekto rengimas

Darbas pradedamas nuo poreikių aptarimo ir esamos situacijos įvertinimo. Tuomet formuojama koncepcija, tikslinami patalpų plotai, angos, konstrukciniai mazgai, inžinerinės sistemos ir medžiagų sprendiniai. Priklausomai nuo užduoties, rengiama architektūrinė, konstrukcinė, vandentiekio, nuotekų, šildymo, vėdinimo ar elektrotechnikos dalis.

Projektiniai pasiūlymai padeda suderinti pagrindinius sprendimus prieš pereinant prie detalesnių darbo brėžinių. Interjero projekte 3D vizualizacija parodo bendrą vaizdą, tačiau ji nepakeičia tikslių baldų, apšvietimo, rozečių, santechnikos ir apdailos išklotinių planų. Gražus vaizdas dar nėra techninis sprendimas.

Griovimo projektas (daugiabutyje) – parengiame reikalingus dokumentus: prokjektinį pasiūlymą, gyventojams ir administracijai, balsavimo forma, susirinkimo protokolą ir pranešimą. Sutvarkius šiuos dokumentus parengiame projektą.

Griovimo projektas (pastato) – parengiame reikalingus dokumentus: projektinį pasiūlymą, inžinerinių komunikacijų tinklams, vietos savivaldybei. Sutvarkius šiuos dokumentus parengiame projektą.
Ruošiame projektinius pasiūlymus su vizualizacija ir kapitalinio remonto projektus su ekspertize. Skirtingai vadinamų: sienos griovimo projektas, atramines sienos projektas, griovimo projektas, griovimo leidimas.

Leidimai ir dokumentų derinimas

Daugeliu atvejų pertvarkymams, kurie keičia laikančiąsias konstrukcijas, pastato fasadą ar patalpų paskirtį, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Prašymas teikiamas per informacinę sistemą – Infostatyba, o derinimo procese dalyvauja savivaldybės specialistai ir, priklausomai nuo objekto, inžinerinius tinklus eksploatuojančios įmonės. Daugiabučiame name prie dokumentų paprastai pridedami butų savininkų sutikimai arba balsavimo rezultatai, todėl šį etapą verta pradėti anksti – gyventojų apklausa neretai užtrunka ilgiau nei pačių brėžinių rengimas.

Projektą pasirašo atestuotas statinio projekto vadovas, o konstrukcinę dalį – konstruktorius. Kai keičiamos laikančiosios konstrukcijos, dažnai atliekama ir projekto ekspertizė, patvirtinanti, kad sprendiniai atitinka statybos techninius reglamentus. Jei pastatas patenka į kultūros paveldo objektą ar jo apsaugos zoną, derinimas vyksta lėčiau ir gali prireikti papildomų tyrimų bei paveldosaugos sąlygų. Tokiais atvejais terminų iš anksto tiksliai nustatyti neįmanoma, todėl juos planuoti verta su atsarga.

Nuo ko priklauso projekto apimtis

Projekto sudėtis priklauso nuo statinio tipo, planuojamų darbų, esamos konstrukcijos, objekto vietos ir derinančių institucijų reikalavimų. Nedideliam patalpų pertvarkymui gali pakakti siauresnės dokumentacijos, o laikančių konstrukcijų keitimui, pastato griovimui ar naujai statybai paprastai reikia daugiau projekto dalių, skaičiavimų ir suderinimų. Kai numatoma ekspertizė, jos pastabos gali pareikalauti papildomų pataisymų. Dėl to darbų kainą ir terminą tikslinga nustatyti tik peržiūrėjus turimus dokumentus bei konkrečiai įvardijus norimus pakeitimus.

Užsakovui verta iš anksto nuspręsti, kokie sprendiniai yra būtini, o kuriuos galima derinti projektavimo metu. Dažni koncepcijos pakeitimai jau parengus konstrukcinius ar inžinerinius brėžinius gali paveikti kelias projekto dalis vienu metu. Nuoseklus sprendimų tvirtinimas sumažina neatitikimų riziką ir padeda parengti dokumentaciją, kurią rangovai galėtų aiškiai naudoti statybos ar griovimo darbų metu.

Jeigu objekte jau atlikti ankstesni pertvarkymai, apie juos būtina informuoti projektuotoją, nes faktinė konstrukcijų ar komunikacijų padėtis gali nesutapti su senais inventoriniais planais. Tokiais atvejais papildomi matavimai padeda išvengti klaidingų prielaidų.

Kas lemia projektavimo terminą

Mėnesio terminas skaičiuojamas nuo tada, kai gauname visus pradinius duomenis ir pasirašoma sutartis. Ilgiausiai užtrunka ne braižymas, o išorinės procedūros: techninių sąlygų gavimas iš tinklų operatorių, projektinių pasiūlymų viešinimas, gyventojų balsavimas daugiabutyje ir leidimo išdavimas savivaldybėje. Šių etapų trukmė priklauso nuo institucijų darbo krūvio, todėl bendrą projekto kelią iki leidimo verta planuoti laisviau nei patį brėžinių rengimą.

Žiemos sezonas projektavimui įtakos beveik neturi, tačiau geologiniams tyrimams ar topografinei nuotraukai įšalusi žemė ir sniegas gali sudaryti kliūčių. Planuojant namo statybą pavasarį, projektavimo darbus patogiausia pradėti rudenį.

Ko vertėtų paklausti prieš užsakant projektą

Prieš pasirašydami sutartį pasitikslinkite, kas tiksliai įeina į kainą: kiek projekto dalių rengiama, ar įskaičiuotas derinimas su institucijomis, kiek korekcijų atliekama be papildomo mokesčio ir kas moka už ekspertizę, jei jos prireiks. Taip pat verta sutarti, kokiu formatu gausite dokumentus ir ar galėsite juos naudoti rangos konkursui, jei darbus vykdytų kita įmonė. Rimtas projektuotojas į tokius klausimus atsako konkrečiai, o ne bendromis frazėmis – tai geras patikimumo požymis dar prieš bendradarbiavimo pradžią.

Dažna klaida – griovimo darbai pradedami dar neturint suderinto projekto, tikintis dokumentus sutvarkyti vėliau. Savavališkai išgriauta laikančioji siena gali baigtis reikalavimu atstatyti konstrukciją, bauda ir gerokai brangesniu įteisinimo procesu. Pigiau ir saugiau pirmiausia parengti projektą, gauti leidimą ir tik tada imti į rankas įrankius.

Viskas iš vienų rankų – nuo projekto iki darbų

Visą procesą – nuo pirminės konsultacijos, matavimų ir projekto parengimo iki suderinimo, griovimo ar statybos darbų ir atliekų išvežimo – atliekame iš vienų rankų. Užsakovui tai reiškia vieną atsakingą kontaktą, vieną sutartį ir aiškią atsakomybę už galutinį rezultatą. Nereikia atskirai ieškoti konstruktoriaus, derinti dokumentų savivaldybėje ar aiškintis, kuri pusė turi taisyti brėžiniuose rastą neatitikimą. Daugiabučio administratoriui ir kaimynams taip pat lengviau, kai visais klausimais – nuo triukšmo grafiko iki laiptinės apsaugos – atsako viena įmonė.

Praktikoje dažnai matome situaciją, kai atskirai samdytas projektuotojas parengia brėžinius, kurių rangovas objekte negali įgyvendinti be pakeitimų – pavyzdžiui, numatyta anga kerta vėdinimo kanalą arba sąramos ilgis neatitinka faktinio sienos storio. Kai projektą rengia ir darbus atlieka ta pati komanda, konstrukciniai sprendiniai iš karto tikrinami pagal realias objekto sąlygas, o pastebėti nesutapimai ištaisomi dar popieriuje, ne statybvietėje.

Toks modelis tinka ne visiems atvejams. Jei užsakovas jau turi parengtą ir suderintą projektą, darbus atliekame ir pagal kitų projektuotojų dokumentaciją – prieš pradėdami įvertiname, ar sprendiniai atitinka esamą objekto būklę.